Lietuvoje, Prienų rajone, bręsta nauja drama, galinti atsikartoti Klonio gatvės tragedija. Trumpai įvykiai atrodo taip – 2008 m. autoavarijoje žuvus abiems tėvams, našlaite liko 3,5 mėn. kūdikis E. L. Mergaitę globoti ėmėsi tėvo pusbrolio šeima J. L ir J. L., su kuriais žuvusieji artimai bendravo, buvo kaimynai. Pradžioje vietinė administracija pritarė tokiai globai, siūlė ją įteisinti, bet kai šeima ėmėsi įteisinimo procedūrų, netikėtai atsirado kliūtis – globą ėmė siūlyti A. B ir A. B., kiti pusbroliai, tik iš motinos pusės. Jie yra Vilniaus gyventojai, iki šių įvykių jokių ryšių su našlaitės tėvais nepalaikę.
Prasidėjo teismų ir kitokių juridinių procedūrų – įvaikinimo ir kt. „karuselė“. Jas visas laimėjo A. B. ir A. B. – jų pusę palaikė ne tik teismai, bet ir pakeitusi nuomonę vietinė valdžia. Pagrindiniu motyvu valdininkai pasirinko argumentą – ši šeima yra turtingesnė ir labiau išsilavinusi. Šis motyvas buvo laikomas daug svarbesniu nei tai, kad teismų „karuselei“ besisukant mergaitė išaugo ir jau sėkmingai lanko Balbieriškio mokyklos pirmąją klasę, kad ji J. L. laiko savo mama, kad šioje šeimoje ir šioje aplinkoje ji jaučiasi saugi, kad visas kaimas tai mato ir „mūru stoja“ už šeimą. Tačiau valdiški krumpliaračiai sukasi – yra areštuotas J. L ir J. L turtas bei sąskaitos, priteisiamos baudos, bet paskelbti juridiniais įtėviais A. B. ir A. B. keletą metų gavo vaiko auginimo pašalpą, nors per šešerius metus niekuo nėra prie vaiko auginimo prisidėję.
Dar daugiau – J. L ir J. L. šeima gavo raštą, kad privalo spalio 8 d. pristatyti mergaitę „ambulatorinei psichologinei ekspertizei“ be jokių paaiškinimų, kas su ja bus daroma.
JTO Vaiko teisių konvencijos preambulėje rašoma:
„<Valstybės, šios Konvencijos dalyvės, pripažindamos, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą, …>“
Kur čia įtėvių turtai ir išsilavinimas? Kas svarbiau – turtai, išsilavinimas, gerovė ar laimė, meilė ir supratimas?
„<Valstybės, šios Konvencijos dalyvės deramai atsižvelgdamos į kiekvienos tautos tradicijų ir kultūros vertybių svarbą vaiko apsaugai ir harmoningam
vystymuisi, …>“
Ar mūsų valstybė į tai atsižvelgia? Ar žino Seimo nariai ir valdininkai, kad egzistuoja tokia sąvoka kaip lietuviškoji paprotinė teisė, kuri moko, kaip aiškiai ir paprastai, vadovaujantis sveiku protu ir doros nuostatomis, šitokios dramos yra išsprendžiamos?
Ir pabaigai, šįkart nebe valdiška kalba, kreipiamės su prašymu į jaunus žmones, A. B. ir A. B. šeimą – atsisakykite savo ketinimų. Negi manote, kad septynerių metų vaikas, išplėštas iš jaukaus ir jam įprasto pasaulio, jausis laimingas? Ar Jūsų nejaudina mažosios Drąsiaus Kedžio dukters tragedija?
Pasiteiravimui:
Seimo narė Aurelija Stancikienė
Tel. (8 5) 239 6691
El. paštas: Aurelija.Stancikienė@lrs.lt